Mes tikime:
  • į vienintelį tikrąjį Dievą, kuris apsireiškė žmonėms, kaip esnatis trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia (Įst 6,4; Mt 28,19; 1 Jn 5,7);
  • į Dievą, viso, kas matoma ir nematoma, Kūrėją (Pr 1,1; Kol 1,16);
  • kad 66 knygų kanono Biblija yra šventi Dievo įkvėpti, vieninteliai neklaidingi Raštai (2 Pt1,21; 2 Tim 3,15-17);
  • į Jėzaus Kristaus nekaltą prasidėjimą, nenuodėmingą gyvenimą, stebklus, kuriuos Jis padarė, Jo atperkamąją mirtį, prisikėlimą kūne, įžengimą į Dangų, užtarimą Tėvo akivaizdoje, Jo antrąjį atėjimą, kaip palaimintą viltį visų tų, kurie įtikėjo Jėzų Kristų (Iz 7,14; Mt 1,23; Jn 20,30; Hbr 7,25-26; 1 Kor 15,3-4; Apd 1,9-11; Hbr 9,24; 1 Tes 4,13-18; Apd 1,11);
  • kad žmogus yra sukurtad Dievo; vėliau nusidėjo per nepaklusnumą Jam (Pr 1,26-31; Pr 3,1-7; Rom 5,12-21);
  • kad išgelbėjimas žmogui suteikiamas dovanai, tikėjimu į Jėzų Kristų, kuris atpirko mus iš nuodėmių (Ef 2,8; Tit 3,5; 1 Kor 15,3-4; Gal 2,16);
  • kad žmogaus atgimimas iš aukšto vyksta per Dievo Žodžio priėmimą ir tikėjimą į Jėzų Kristų, veikiant Šventajai Dvasiai (Jn 3,5-6; 1 Jn 5,10-13; Jok 1,18);
  • į vienintelę visuotinę Kristaus Bažnyčią, kurią jis sukūrė iš kiekvienos padermės ir kalbos, žmonių bendruomenės ir tautos (Mt 16,18; Ef 3,4-6; Apr 5,9-10);
  • kad krikštas atliekamas piknu panardinimu į vandenį vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios (Mt 3,16-17; Mt 28,19);
  • į krikštą į Šventąją Dvasią su kitų kalbų ženklu (Apd 2,2-4; Apd 10,44-46; Apd 11,14-16; Apd 19,6);
  • į Šventosios Dvasios dovanų veikimą Kristaus Bažnyčioje kaip neatšaukiamą Dievo nuostatą (1 Kor 12,4-11; Ef 4,7-16);
  • kad visiems, kurie įtikėjo, Dievas liepia elgtis šventai ir gyventi Dievui tinkamą gyvenimą (1 Pt 1,14-16; Hbr 12,14; 1 Tes 4,1-7);
  • į dieviškąjį ligonių išgydymą, pagal jų tikėjimą ir Dievo valią (Mt 8,13; Jok 5,13-16);
  • kad duonos laužymas yra Jėzaus Kristaus įsakymas, atliekamas Jo Bažnyčioje, kaip Jo kančios ir mirties prisiminimas iki Jo antrojo atėjimo (Mt 26,26-29; 1 Kor 11,23-32);
  • į visų mirusiųjų, įtikėjusių į Kristų, prisikėlimą kūne ir gyvųjų kūno perkeitimą Jo antrojo atėjimo metu (Jn 5,28; 1 Kor 15,22; 1 Tes 4,14-18);
  • į Kristaus antrąjį atėjimą, Jo tūkstančio metų karalsytę šioje žemėje po didžiojo sielvarto, kai šėtonas bus sukaustytas tūkstančiui metų (Apr 20,1-6; Iz 11,6-9);
  • į prisikėlimą visų neatgailavusių dėl savo nuodėmių, kurie atmetė Dievo meilę, ir jų amžiną bausmę (Jn 5,29; 2 tes 1,9; Apr 20,10-15);
  • kad Dievas sukurs nają žemę ir naują dangų, šventųjų amžiną bendravimą su Dievu (Apr 21,1-7).